- linktelėti
- lìnktelėti, -ėja (-i, -ia), -ėjo 1. intr. Dkš, Srv, Pnd kiek nulinkti, palinkti: Žmogus linktelėjo į šoną rš. ^ Duonos kad duos, tai ir ranka linktelės (daug duos) Žem. 2. tr. kiek palenkti, nulenkti: Galvą linktelėjo žemyn, snapas lėpt ir prilipo prie stogo BsPII124. 3. tr., intr. LL58 nežymiu lenkimusi sveikintis, rodyti padėką: Labonis mandagiai linktelėjo, pasveikino ją J.Dov. Lìnktelėjau galva i iškiuldinau iš daktaro Ar. Mokyti pradėkite anksti, kai tik vaikas galės paduoti rankelę ir linktelėti Pč. Liepė smaką (smakui) sėst, tas, galvą linktelėjęs, atsisėdo ant akmens BsPIII51. ║ tr. duoti ženklą galvos linktelėjimu: Geniulis linktelėjo galvą, kad jam tas reikalas žinomas rš. ║ tr. lenkiantis, lenkiant galvą, pasakyti: Martynas tyliai linkteli dievpadėką I.Simon. 4. intr. pasidaryti nebetiesiam, kumptelėti: Žmogus iš senumo truputį linktelėjęs rš. Per augumą truputį linktelėjęs rš. Šitep lìnktelėjusios neradau (dar nesu radęs, matęs) Srj. Arklys lìnktelėjęs J.Jabl. 5. intr. prk. priartėti, kryptelėti: Vasara linktelėjo jau į rudenį rš. 6. intr. turėti šiokį tokį linkimą, traukimą į ką: Tu į poeziją kiek linktelėjęs rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.